palangis

palángis sm. (1), palangỹs (3^b) žr. palangė: 1. Btg, Skr, Klm Palangius dėjom ąžuolinius Up. Senosios trobos jau ir palángiai buvo išpuvę Lkv. Ant palángio atlėkė paukštis Plng. Musys eita palangiaĩs, kerežiojasi Rt. 2. Sut, Užv Kas čia vaikščioja palangiaĩs? Mrj. Pie mūsų vilkai palángiais lakstė popirm, o šį brydį nebateit vilkai Prk. Jis mėgo klausytis palangiais slapčios panų kalbos LTR(Šlv). Kurkia vištos palangiais LTR(Čb). Vėjas ūžia šniokščia, palangiais kaukia Žem. ^ Be rankų, be kojų, palangiais beldžiasi, į vidų prašosi (vėjas) Pn.